- pasiekiama
- pasíekiamas, pasiekiamà bdv. Pasíekiamas ti̇̀kslas.
.
pasiekiama
Look at other dictionaries:
Blauzdžiūnai — dkt. Nuo Blauzdžiūnų Lãtvija jaũ rankà pasiekiamà … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
pasiekiamas — pasiekiamas, pasiekiamà bdv. Pasiekiamas ti̇̀kslas … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
tobulybė — tobulýbė dkt. Tobulýbė nelengvai̇̃ pasiekiamà … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
atverti — atverti, àtveria, atvėrė tr. Š, Rtr, NdŽ, KŽ; Q48, SD1117, SD235, H, H157, R, R127,271, MŽ, MŽ166,363, Sut, D.Pošk, S.Dauk, RtŽ, M, L, LL216 1. atidaryti ką, padaryti atvirą, neužsklęstą: Vartus atverti KII227. Atverta anga ikigal B, N.… … Dictionary of the Lithuanian Language
išeitis — išeitìs sf. (3b) 1. pradžia, vieta, iš kurios pradedama judėti; anga išeiti iš kur nors: Labiausiai priešakinėse Europos šalyse galima ir dabar stebėti, kaip kokio nors užkampio „verslo“ arba kokios nors visų užmirštos namų darbo šakos blogybių… … Dictionary of the Lithuanian Language
lig — 1 lìg praep. su gen., dat., instr. ir su padalyviu, pusdalyviu, dalyviu ir prieveiksmiu; plg. 1 iki. 1. žymėti vietai (ar daiktui), kuri veiksmu pasiekiama, kurios link einama: Eik lig ežero, lig tvoros (lig ežerui, lig tvorai) J.Jabl. Palydėjo… … Dictionary of the Lithuanian Language
nelygstamybė — sf. (1) DŽ žr. nelygstamumas: Tiktai protui prieinama nelygstamybė arba bent per jį pasiekiama EncIX472 … Dictionary of the Lithuanian Language
nulaidyti — tr. 1. Lkv mėtant, laidant ką, padaryti netinkamą: Vaikų nulaidytos duonos aš jau neėsu Šts. Tą apsiaustą ans nenudėvės, ale laidytinai nulaidys Lkv. | refl.: Nusilaidė drabužis, reik naujį siūdinties Šts. 2. mėtant kuo, nugainioti: Iš daržo… … Dictionary of the Lithuanian Language
pratrinti — pratrìnti, pràtrina, pratrynė tr. KŽ 1. N, Š, LL183, Rtr, DŽ1 trinant pradilinti, prakiurinti: Pratrintà vieta NdŽ. Pràtrini ir andarokus bešukuodamas linus Adm. Eidami mokyklė[je] tie vaikai tankiausia pràtrina rankovę arba kelnių… … Dictionary of the Lithuanian Language
ranka — rankà sf. (2) K, (4) LKKXI173(Zt), Rod; SD315, H182, Sut, M, rañkos pl. (2) 1. viršutinė žmogaus galūnė nuo peties iki pirštų galų; šios galūnės dalis nuo riešo iki pirštų galų: Dešinė rankà, kairė rankà KI584. Tiesioji (dešinioji) rankà Dv … Dictionary of the Lithuanian Language
